šebelka

ךebélka sf. (1), šèbelka (1) LKAI148(Šk) 1. maišelis, kapšas; plg. šebaldošius: Bus iš kulės šebélka, kur taboką laiko J. 2. FrI398, K, L, LVIII810, Rtr, NdŽ, KŽ, LKAI148(Stak) sena, prasta kumelė: Dvylį uždėjo ant rogių ir, šebélką užsikinkęs, jį namo parsivežė Sch225.